Aterogeniškumo indeksas: širdies rizikos santykis

Kas yra aterogeniškumo indeksas

Aterogeniškumo indeksas (dar vadinamas Castelli indeksu arba TC/HDL santykiu) — tai skaičiuojamas rodiklis, gaunamas padalijus bendrą cholesterolį iš HDL cholesterolio. Jis parodo santykį tarp „viso" ir „gerojo" cholesterolio ir padeda įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Šis rodiklis papildo pavienius lipidogramos skaičius, nes atsižvelgia į jų tarpusavio balansą. Žmogus su aukštu bendru cholesteroliu, bet labai aukštu HDL, gali turėti gerą aterogeniškumo indeksą — ir atvirkščiai.

Normos ribos

Rekomenduojama, kad aterogeniškumo indeksas būtų žemiau 3,5. Mažesnė reikšmė rodo palankesnį lipidų balansą ir mažesnę širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Kai kurie šaltiniai nurodo idealias ribas: vyrams žemiau 4,5, moterims žemiau 4,0. Tačiau kuo žemesnis santykis, tuo geriau. Laboratorijos gali nurodyti savo ribas — visada atsižvelkite į jas.

Kodėl aterogeniškumo indeksas gali būti padidėjęs

Padidėjęs indeksas reiškia, kad bendras cholesterolis yra per aukštas santykiu su HDL, arba HDL yra per žemas. Dažnos priežastys: nesveika mityba (daug sočiųjų riebalų, perdirbtų produktų), mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas ir genetinis polinkis (šeiminė dislipidemija).

Metabolinis sindromas, antrojo tipo diabetas ir hipotiroidizmas taip pat gali didinti aterogeniškumo indeksą. Kai kurie vaistai (pvz., beta blokatoriai, progestinai) gali mažinti HDL ir taip prastinti santykį.

Kodėl aterogeniškumo indeksas gali būti žemas

Žemas aterogeniškumo indeksas paprastai yra teigiamas ženklas — rodo gerą lipidų balansą ir žemesnę kardiovaskulinę riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas (ypač aerobinės treniruotės) didina HDL cholesterolį ir pagerina indeksą.

Mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgščių (riebios žuvys, graikiniai riešutai, linų sėmenys), taip pat gali prisidėti prie žemo indekso. Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį — kai kurie žmonės natūraliai turi aukštą HDL lygį.

Ką daryti toliau

Jei aterogeniškumo indeksas viršija 3,5, pirmiausia peržiūrėkite pilną lipidogramą: bendrą cholesterolį, LDL, HDL ir trigliceridus. Gydytojas vertins bendrą kardiovaskulinę riziką, atsižvelgdamas į amžių, kraujospūdį, rūkymą, diabetą ir šeimos istoriją.

Gyvenimo būdo keitimai — sveikatai palanki mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo metimas ir svorio normalizavimas — yra pirmo pasirinkimo strategija indeksui gerinti. Tai tema pokalbiui su gydytoju.

Stebėjimas laikui bėgant

Aterogeniškumo indeksas ypač naudingas stebint tendencijas. Jei keičiate mitybą ar pradedate sportuoti, kartokite lipidogramą po 3–6 mėnesių ir palyginkite santykį. QbiLabs automatiškai apskaičiuoja ir rodo šį indeksą jūsų duomenų grafike.

Reguliarus stebėjimas padeda matyti, ar gyvenimo būdo pokyčiai duoda rezultatų, ir motyvuoja tęsti sveikatai naudingus įpročius.

Klausimai gydytojui

1. Koks mano bendras kardiovaskulinis rizikos profilis, atsižvelgiant į aterogeniškumo indeksą? 2. Ar man pakanka gyvenimo būdo keitimų, ar reikėtų medikamentinės terapijos? 3. Kaip dažnai turėčiau kartoti lipidogramą? 4. Ar mano kiti rodikliai (trigliceridai, LDL) taip pat rodo padidėjusią riziką?