Raumenų mėšlungiai ir trūkčiojimai: ką rodo kraujas

Kaip veikia raumens susitraukimas

Kiekvienas raumens susitraukimas -- tai elektrocheminis procesas. Nervas siunčia signalą, kuris raumens ląstelėje sukelia kalcio jonų antplūdį, ir raumeniniai baltymai (aktinas ir miozinas) susitraukia. Kad raumuo atsipalaiduotų, reikia magnio ir energijos (ATP).

Šiame procese dalyvauja keli mineralai: kalcis inicijuoja susitraukimą, magnis padeda atsipalaiduoti, kalis ir natris palaiko elektrinį potencialą. Kai bet kurio iš jų trūksta ar perteklius -- raumuo gali susitraukti nekontroliuojamai (mėšlungis) arba trumpai virpėti (fascikuliacija, trūkčiojimas).

Magnis: pagrindinis atpalaidavimo mineralas

Magnis yra kofaktorius daugiau nei 300 fermentinių reakcijų. Raumenų fiziologijoje jis konkuruoja su kalciu dėl ryšio vietų raumens ląstelėse -- kai magnio trūksta, kalcis dominuoja ir raumuo lieka įsitempęs.

Problema ta, kad serumo magnis (tai, ką matuoja standartinis kraujo tyrimas) atspindi tik apie 1 procentą bendro organizmo magnio. 99 procentai magnio yra kauluose, raumenyse ir ląstelėse. Todėl galima turėti normalų serumo magnio lygį (0,7--1,0 mmol/L) ir vis tiek patirti magnio trūkumą audiniuose.

Jei serumo magnis žemiau 0,75 mmol/L -- tai jau aiškus trūkumas. Jei 0,75--0,85 mmol/L ir yra simptomai (mėšlungiai, trūkčiojimai, nerimas, nemiga) -- tai tema pokalbiui su gydytoju apie papildymą.

Kalcis ir jonizuotas kalcis

Kalcis yra tiesioginis raumens susitraukimo iniciatorius. Kai jo kraujyje per mažai (hipokalcemija), nervai tampa perdirglūs -- tai vadinama tetanija. Klasikiniai požymiai: rankų ir pėdų tirpimas, mėšlungiai, kartais net gerkliniai spazmai.

Bendras kalcis kraujyje priklauso nuo albumino kiekio. Todėl tikslesnė informacija -- jonizuotas kalcis (laisvasis), kuris atspindi biologiškai aktyvią kalcio frakciją. Jonizuoto kalcio norma: 1,15--1,30 mmol/L.

Kalcio reguliacijoje dalyvauja ir vitaminas D, ir parathormonas (PTH). Jei kalcis žemas, verta tikrinti visą grandinę: vitaminas D, PTH, albuminas.

Kalis: elektrinis širdies ir raumenų partneris

Kalis (norma 3,5--5,1 mmol/L) palaiko ląstelių membranų elektrinį potencialą. Tiek per žemas (hipokalemija), tiek per aukštas (hiperkalemija) kalio lygis gali sukelti raumenų silpnumą, mėšlungius ir, svarbiausia, širdies ritmo sutrikimus.

Hipokalemija (kalis žemiau 3,5 mmol/L) dažniausiai atsiranda dėl diuretikų vartojimo, viduriavimo, gausaus prakaitavimo. Simptomai: kojų mėšlungiai, silpnumas, vidurių užkietėjimas.

Vitaminas B12 ir nervų sistema

Vitaminas B12 būtinas mielino apvalkalui -- apsauginiam nervų sluoksniui. Kai B12 trūksta (vertės žemiau 200 pmol/L), nervai praranda izoliaciją ir pradeda siųsti netikslius signalus: trūkčiojimai, tirpimas, dilgčiojimas, raumens virpėjimas.

Rizikos grupės: veganai, vyresni nei 60 metų (mažėja absorbcija), žmonės vartojantys ilgalaikius rūgštingumą mažinančius vaistus (protonų siurblių inhibitorius).

Skydliaukė

Tiek hipotireozė, tiek hipertireozė gali sukelti raumenų simptomus:

• Hipotireozė: lėtina raumenų atsipalaidavimą -- būdingi mėšlungiai, raumenų stangrumas, CK padidėjimas.
• Hipertireozė: sukelia raumenų silpnumą ir trūkčiojimus, ypač proksimalinėse raumenų grupėse (šlaunys, pečiai).

TSH ir laisvasis T4 -- pagrindinis skydliaukės patikrinimo rinkinys. Jei TSH nenormalus -- gydytojas gali praplėsti tyrimą laisvuoju T3.

Dehidratacija ir elektrolitai

Dehidratacija yra dažna, bet neretai ignoruojama mėšlungių priežastis. Prarandant skysčius (per prakaitą, viduriavimą, nepakankamą gėrimą), kartu prarandami ir elektrolitai -- natris, kalis, magnis. Serumo natrio norma yra 136--145 mmol/L. Kai natris nukrenta žemiau 135 mmol/L (hiponatremija), gali atsirasti ne tik mėšlungiai, bet ir galvos skausmas, pykinimas, dezorientacija. Paradoksalu, bet per didelis vandens gėrimas be elektrolitų papildymo (pvz., maratono metu) taip pat gali sukelti pavojingą hiponatremiją.

CK -- raumens pažeidimo rodiklis

Kreatinkinazė (CK) -- fermentas, esantis raumens ląstelėse. Kai raumuo pažeidžiamas, CK patenka į kraują. Padidėjusi CK (norma dažniausiai iki 200 U/L) gali rodyti:

• Potreniruotinį raumenų pažeidimą (fiziologinis).
• Raumens uždegimą (miozitą).
• Hipotireozinę miopatiją.
• Statinų šalutinį poveikį.

Jei CK nuolat padidėjusi be akivaizdžios priežasties -- būtina gydytojo konsultacija.

Praktinis kontrolinis sąrašas

1. Jei mėšlungiai pasikartoja -- pirmiausia tikrinkite: magnį, kalcį (geriau jonizuotą), kalį, vitaminą B12. 2. Jei šie rodikliai normalūs, tikrinkite skydliaukę (TSH, laisvasis T4) ir CK. 3. Įvertinkite dehidrataciją -- gerkite pakankamai vandens, ypač fizinio krūvio metu. 4. Peržiūrėkite vaistus -- diuretikai, statinai, protonų siurblių inhibitoriai gali prisidėti. 5. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 2--4 savaites nepaisant korekcijos -- kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis nedelsiant

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei mėšlungiai lydi: širdies ritmo sutrikimai ar širdies plakimo pojūtis, smarkus raumenų silpnumas (sunku lipti laiptais, pakelti rankas), rijimo ar kvėpavimo sunkumai, tamsus (arbatos spalvos) šlapimas po intensyvių mėšlungių (gali rodyti rabdomiolizę).

Tai nėra medicininė konsultacija. Dėl sprendimų dėl sveikatos tarkitės su gydytoju.