Kraujo tyrimai vasarą vs žiemą: sezoniniai pokyčiai

Ar metų laikas keičia kraujo tyrimų rezultatus?

Taip — ir tai ne mitas, o moksliškai patvirtintas reiškinys. Daugelis kraujo rodiklių natūraliai svyruoja priklausomai nuo sezono. Šie pokyčiai yra fiziologiniai — jie atspindi organizmo prisitaikymą prie aplinkos sąlygų — tačiau jie gali klaidinti, jei jų nežinote.

Pavyzdžiui, žiemos TSH gali atrodyti kaip lengva hipotirozė, nors iš tiesų tai normalus sezoninis svyravimas. Arba vasarą pasitikrintas vitamino D lygis gali atrodyti normalus, nors žiemą jis krinta žemiau normos.

Suprasti šiuos svyravimus svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, kad nepanikuotumėte dėl normalių pokyčių, ir antra, kad žinotumėte, kada tikslingiausia atlikti tyrimus ir kaip teisingai palyginti rezultatus iš skirtingų metų laikų.

Vitaminas D — didžiausias sezoninis kintamumas

Vitaminas D turi ryškiausią sezoninį svyravimą iš visų kraujo rodiklių. Pagrindinis jo šaltinis — saulės UVB spinduliai, kurie skatina vitamino D gamybą odoje. Lietuvos platumose (54–56° šiaurės platumos) nuo spalio iki kovo saulės kampas yra per žemas, kad UVB spinduliai pasiektų žemės paviršių pakankamu intensyvumu — vitamino D gamyba odoje tuo metu praktiškai nevyksta.

Tyrimai rodo, kad iki 48 % europiečių turi vitamino D trūkumą (25(OH)D < 20 ng/mL arba < 50 nmol/L) žiemos mėnesiais. Vasarą šis skaičius nukrinta iki 10–15 % (Saltinis — Cashman, 2009). Lietuva, būdama viena šiauriausių ES šalių, patenka į didžiausios rizikos zoną.

Skirtumas tarp vasaros aukščiausio ir žiemos žemiausio taško gali siekti 15–25 ng/mL — tai reikšmingas svyravimas, kuris gali nulemti skirtingą interpretaciją. Todėl vitamino D tyrimą vertingiausia atlikti pavasarį (kovo–balandžio mėnesį), kai lygis yra žemiausias — taip galima objektyviai įvertinti tikrąjį deficitą ir nustatyti, ar reikia papildymo.

Jei tikrinate vitamino D vasarą ir gaunate normalų rezultatą, tai nereiškia, kad žiemą jis taip pat bus normos ribose. Šis sezoninis kontekstas yra labai svarbus.

TSH — skydliaukės sezoninis ritmas

TSH natūraliai padidėja žiemą ir sumažėja vasarą. Skirtumas gali siekti 0,3–0,5 mIU/L — tai reikšminga suma, nes TSH normos ribos yra siauros (paprastai 0,4–4,0 mIU/L) (Saltinis — Kim, 2013).

Šis svyravimas susijęs su organizmo termoreguliacija ir šviesos dienos trukme. Žiemą organizmas šiek tiek padidina skydliaukės hormonų poreikį, kad palaikytų kūno temperatūrą ir energijos metabolizmą tamsiuoju metų laiku. Hipofizė reaguoja didindama TSH sekreciją.

Praktinė reikšmė yra svarbi: jei žiemą jūsų TSH yra 4,2 mIU/L (šiek tiek virš formalios normos viršutinės ribos), tai gali būti normalus sezoninis padidėjimas, o ne tikra subklinikinė hipotirozė. Prieš pradedant gydymą gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą vasarą, kad įvertintų, ar TSH sugrįžta į normą savaime.

Žinoma, jei TSH yra reikšmingai padidėjęs (virš 7–10 mIU/L) bet kuriuo metų laiku, sezoninis svyravimas to nepaaiškina ir reikia tolimesnio ištyrimo.

Hemoglobinas ir hematokritas

Hemoglobinas ir hematokritas paprastai yra šiek tiek aukštesni žiemą nei vasarą. Tai susiję su keliais fiziologiniais mechanizmais. Žiemą organizmas patiria mažesnę perspiraciją (prakaitavimą), o šaltis sukelia periferinę vazokonstrikciją — kraujagyslės susiaurėja. Dėl to kraujo plazmos tūris šiek tiek mažėja, ir kraujas tampa koncentruotesnis — tai vadinama hemokoncentracija (Saltinis — Thirup, 2008).

Skirtumas nėra didelis — paprastai 2–5 g/L hemoglobinui — tačiau gali turėti reikšmės, jei rodiklis yra arti normos ribos. Žiemą hemoglobinas gali atrodyti normalus, nors vasarą jis būtų žemiau normos ir atskleistų pradedančią anemiją.

Taip pat vasarą dėl didesnio skysčių vartojimo ir prakaitavimo kraujas gali būti šiek tiek skystesnis — tai vadinama hemodiliucija. Dėl šios priežasties vasarą hemoglobinas gali atrodyti šiek tiek žemesnis, nei jis yra iš tikrųjų.

CRP ir uždegimo žymenys

hs-CRP gali būti aukštesnis žiemą dėl kelių susijusių priežasčių: dažnesnės peršalimo ligos ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos net lengvos formos kelia CRP, mažesnis fizinis aktyvumas tamsiais mėnesiais, mažiau vitamino D — kuris turi priešuždegiminį poveikį, mitybos pokyčiai žiemą — daugiau perdirbto, kaloringo maisto ir mažiau šviežių vaisių bei daržovių (Saltinis — Rudnicka, 1997).

Todėl CRP, atliktą sausio mėnesį, verta palyginti su CRP, atliktu tuo pačiu metu praėjusiais metais, o ne su vasaros rezultatu. Sezoninis palyginimas yra informatyvesnis.

Feritinas ir kiti rodikliai

Feritinas gali svyruoti dėl netiesioginių sezoninių veiksnių — uždegimų dažnumo, mitybos pokyčių ir fizinio aktyvumo lygio. Kadangi feritinas yra ir ūminės fazės baltymas (jis didėja esant uždegimui), jo padidėjimas žiemą gali būti susijęs ne su geležies pertekliumi, o su uždegiminio atsako, nes žiemą dažniau sergame.

Kiti rodikliai, kurie gali šiek tiek svyruoti pagal sezoną: cholesterolis (paprastai aukštesnis žiemą), trombocitai, leukocitai. Šie svyravimai dažniausiai yra nedideli ir kliniškai nereikšmingi sveikiems žmonėms.

Praktinis planas

1. Bazinius tyrimus planuokite tuo pačiu metų laiku kasmet — taip lyginsite panašias sąlygas ir matysite tikrus pokyčius, o ne sezoninius svyravimus. 2. Geriausias laikas daugumai bazinių tyrimų: gegužės pabaiga arba rugsėjo pradžia — tuo metu sezoniniai svyravimai yra mažiausi. 3. Vitamino D tikrinkite pavasarį (kovas–balandis) — matysite tikrąjį žiemos deficitą ir galėsite planuoti papildymą. 4. Jei TSH pakilo žiemą ir yra tik šiek tiek virš normos — aptarkite su gydytoju pakartotinį tyrimą vasarą prieš priimant sprendimą dėl gydymo. 5. Lygindami rezultatus skirtingais metų laikais, visada atsižvelkite į sezoną — tai padės išvengti klaidingų interpretacijų ir nereikalingo nerimo.

Kada veikti nedelsiant

Sezoniniai svyravimai yra nedideli ir subtilūs. Jei rodikliai reikšmingai nukrypsta nuo normos bet kuriuo metų laiku — tai tikrai ne sezono kaltė, ir reikia medicininio vertinimo. Kreipkitės į gydytoją, jei: vitaminas D žemiau 10 ng/mL (sunkus deficitas), TSH virš 10 mIU/L arba žemiau 0,1 mIU/L, hemoglobinas žemiau 100 g/L (reikšminga anemija), hs-CRP virš 10 mg/L (galimas ūminis uždegimas).

Tai nėra medicininė konsultacija. Dėl sprendimų dėl sveikatos tarkitės su gydytoju.