LDH tyrimas: kas tai ir ką rodo rezultatai

Kas yra LDH?

Laktatdehidrogenazė (LDH) yra fermentas, dalyvaujantis gliukozės metabolizme — jis katalizuoja piruvatų virtimą laktatu ir atvirkščiai. Tai vienas iš pagrindinių ląstelių energijos gamybos proceso dalyvių.

LDH randamas beveik visuose organizmo audiniuose: širdyje, kepenyse, inkstų, raumenyse, plaučiuose, smegenyse ir kraujo ląstelėse. Egzistuoja penkios LDH izoformos (LDH-1 iki LDH-5), kurių kiekviena vyrauja skirtinguose organuose. Pavyzdžiui, LDH-1 daugiausia randama širdyje ir eritrocituose, o LDH-5 — kepenyse ir skeleto raumenyse.

Kai bet kurio organo ląstelės pažeidžiamos ar žūva, jose esantis LDH patenka į kraują. Todėl padidėjęs LDH kiekis kraujyje yra nespecifinis, bet svarbus audinių pažeidimo žymuo. Jis neatsako į klausimą, kur tiksliai yra problema, tačiau signalizuoja, kad kažkur organizme vyksta patologinis procesas.

Normos ribos

Bendras LDH kiekis kraujyje suaugusiems paprastai yra:

• 125–220 U/L

Šios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, naudojamų reagentų ir analizės metodų, todėl visada svarbu lyginti savo rezultatus su konkrečios laboratorijos nurodytomis referencinėmis vertėmis.

Reikia turėti omenyje, kad LDH lygis gali būti klaidingai padidėjęs dėl hemolizės — raudonųjų kraujo kūnelių suirimo mėginio ėmimo ar transportavimo metu. Jei laboratorija pažymi, kad mėginys buvo hemolizuotas, rezultatas turėtų būti vertinamas atsargiai arba tyrimas pakartotas.

Vaikams ir naujagimiam LDH normos yra aukštesnės nei suaugusiems, todėl vaikų rezultatai vertinami pagal amžiui pritaikytas referencines vertes.

Kodėl gali būti padidėjęs?

Kadangi LDH yra daugelyje audinių, padidėjęs jo kiekis kraujyje gali turėti įvairių priežasčių.

Širdies ir kraujagyslių ligos — miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ar miokarditas gali kelti LDH lygį, nes pažeidžiamas širdies raumuo.

Kepenų ligos, tokios kaip hepatitas, cirozė ar kepenų pažeidimas dėl vaistų ar toksinų, dažnai siejamos su padidėjusiu LDH.

Hematologinės būklės — hemolizinė anemija (kai raudonieji kraujo kūneliai yra intensyviau ardomi), megaloblastinė anemija (susijusi su vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu) gali reikšmingai padidinti LDH.

Infekcinės ligos, ypač sunkesnės eigos, gali sukelti audinių pažeidimą ir atitinkamai padidinti LDH kiekį.

Plaučių ligos, įskaitant plaučių emboliją ar pneumoniją, taip pat gali būti susijusios su padidėjusiu LDH.

Intensyvus fizinis krūvis, ypač ilgos trukmės ar aukšto intensyvumo, gali laikinai padidinti LDH dėl raumenų ląstelių mikrotraumu.

Onkologinės ligos — LDH dažnai naudojamas kaip vienas iš nespecifinių žymenų, padedančių stebėti kai kurių navikų eigą.

Kodėl gali būti sumažėjęs?

Sumažėjęs LDH kiekis kraujyje pasitaiko retai ir dažniausiai neturi didelės klinikinės reikšmės.

Genetiniai veiksniai — retos paveldimos LDH subvienetų mutacijos gali lemti mažesnį fermento aktyvumą. Tokios būklės dažniausiai yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai.

Didelis askorbino rūgšties (vitamino C) kiekis organizme kai kuriais atvejais gali slopinti LDH aktyvumą laboratoriniame tyrime.

Reikia pabrėžti, kad žemas LDH pats savaime retai kelia susirūpinimą ir paprastai nereikalauja papildomo ištyrimo, nebent yra kitų klinikinių požymių.

Ką daryti toliau?

Jei jūsų LDH rezultatas yra padidėjęs, svarbu nepanikuoti — tai nespecifinis rodiklis, kuris pats savaime nerodo konkrečios ligos.

Pirmiausia apsvarstykite galimas paprastas priežastis: ar neseniai intensyviai sportavote, ar nesergate infekcinėmis ligomis, ar mėginys galėjo būti hemolizuotas.

Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, kurie padės nustatyti LDH padidėjimo priežastį: LDH izoformų analizę, bendrą kraujo tyrimą, kepenų funkcijos rodiklius, širdies žymenis ar kitus specifinius tyrimus, priklausomai nuo klinikinės situacijos.

Jei LDH padidėjimas yra nežymus ir nėra kitų simptomų ar pakitimų tyrimuose, gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą po kelių savaičių, kad įvertintų, ar pokytis buvo laikinas.

Stebėjimas laikui bėgant

LDH stebėjimas dinamikoje yra ypač vertingas, nes leidžia matyti tendencijas. Vienkartinis rezultatas ne visada atspindi tikrąją situaciją — laikini svyravimai yra normalūs.

Jei LDH buvo padidėjęs dėl konkrečios priežasties (pavyzdžiui, infekcijos ar fizinio krūvio), pakartotinis tyrimas padeda patvirtinti, kad vertė grįžo į normą ir problema išspręsta.

Esant lėtinėms ligoms, periodiniai LDH matavimai gali padėti gydytojui vertinti ligos eigą ir gydymo veiksmingumą.

Laikui bėgant susidariusi jūsų asmeninė LDH kitimo istorija suteikia gydytojui daug vertingesnę informaciją nei pavieniai matavimai.

Klausimai gydytojui

• Koks galėtų būti mano padidėjusio LDH priežastis, atsižvelgiant į kitus tyrimo rezultatus ir simptomus?
• Ar reikia atlikti LDH izoformų analizę, kad būtų galima tiksliau nustatyti pažeidimo vietą?
• Ar turėčiau pakartoti LDH tyrimą po kurio laiko, ir jei taip — kada?
• Kokie papildomi tyrimai padėtų paaiškinti mano situaciją?
• Ar mano vartojami vaistai arba gyvenimo būdo veiksniai galėjo turėti įtakos LDH rezultatui?