Ne-DTL cholesterolis (Non-HDL): gidas

Kas yra ne-DTL cholesterolis

Ne-DTL cholesterolis (angliškai — Non-HDL Cholesterol) yra paprastas, bet informatyvus lipidogramos rodiklis. Jis apskaičiuojamas atimant DTL (HDL) cholesterolį iš bendro cholesterolio. Gautas skaičius parodo visą aterogeninį cholesterolį — tai apima MTL (LDL), VMTL (VLDL) ir kitas daleles, kurios gali kauptis kraujagyslių sienelėse.

Šis rodiklis laikomas patikimesniu širdies ir kraujagyslių rizikos vertinimo įrankiu nei vien MTL cholesterolis, nes apima platesnį aterogeninių dalelių spektrą. Tyrimui nereikia badauti — tai praktiškas privalumas.

Referencinės normos

Rekomenduojama ne-DTL cholesterolio riba — mažiau nei 130 mg/dL (arba mažiau nei 3,4 mmol/L). Žemesnės reikšmės paprastai rodo mažesnę širdies ir kraujagyslių riziką. Jūsų laboratorija gali nurodyti kiek kitokias ribas — laboratorijos norma visada turi pirmenybę.

Kai kurios gairės rekomenduoja dar griežtesnes ribas asmenims su papildoma kardiovaskuline rizika — apie tai verta pasikalbėti su savo gydytoju.

Kodėl ne-DTL cholesterolis gali būti padidėjęs

Padidėjusios ne-DTL cholesterolio reikšmės gali būti susijusios su įvairiomis priežastimis:

• Mityba: didelis sotriųjų riebalų, trans riebalų ir rafinuotų angliavandenių kiekis maiste
• Nutukimas ir antsvoris: ypač pilvinė nutukimas, kuri dažnai susijusi su lipidų apykaitos pokyčiais
• Mažas fizinis aktyvumas: sėdimas gyvenimo būdas gali bloginti lipidų profilį
• Genetinė predispozicija: šeiminė hipercholesterolemija ar kitos paveldimos lipidų sutrikimo formos
• Hipotiroidizmas: nepakankamas skydliaukės hormonų kiekis gali lėtinti cholesterolio šalinimą iš kraujo
• Cukrinis diabetas 2 tipo: insulino atsparumas dažnai susijęs su trigliceridų ir ne-DTL cholesterolio padidėjimu
• Kai kurie vaistai: tam tikri diuretikai, beta blokatoriai ar kortikosteroidai

Kodėl ne-DTL cholesterolis gali būti sumažėjęs

Labai žemos ne-DTL cholesterolio reikšmės pasitaiko rečiau ir gali būti susijusios su:

• Hipertiroidizmu: padidėjęs skydliaukės aktyvumas pagreitina cholesterolio metabolizmą
• Blogąja mityba ar malabsorbcija: nepakankamas riebalų įsisavinimas
• Kepenų ligomis: sunki kepenų disfunkcija gali sumažinti cholesterolio gamybą
• Genetinėmis būklėmis: hipobetalipoproteinemija

Jei reikšmė labai žema be aiškios priežasties, verta aptarti su gydytoju.

Ką daryti toliau

Jei jūsų ne-DTL cholesterolis viršija rekomenduojamą ribą, yra keletas žingsnių, kuriuos galite aptarti su gydytoju:

1. Peržiūrėti mitybos įpročius — mažinti sotriuosius riebalus, didinti skaidulų kiekį 2. Padidinti fizinį aktyvumą — reguliarus aerobinis krūvis gali pagerinti lipidų profilį 3. Palaikyti sveiką kūno svorį 4. Atlikti papildomus tyrimus — ApoB, trigliceridai, gliukozė 5. Jei reikia — gydytojas gali apsvarstyti medikamentinį gydymą

Stebėjimas laikui bėgant

Ne-DTL cholesterolį rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, o jei reikšmės padidėjusios arba taikomas gydymas — kas 3–6 mėnesius. Stebėti pokyčius laikui bėgant yra vertingiau nei vertinti vieną atskirą rezultatą.

QbiLabs platformoje galite matyti savo ne-DTL cholesterolio tendenciją grafike ir palyginti su referencinėmis normomis.

Klausimai gydytojui

• Ar mano ne-DTL cholesterolio lygis atitinka mano amžiaus ir rizikos grupės normas?
• Ar reikėtų papildomai tirti ApoB ar Lp(a) rodiklius?
• Ar mano gyvensenos pokyčiai pakankami, ar reikėtų svarstyti vaistinį gydymą?
• Kaip dažnai turėčiau kartoti lipidogramą?
• Ar mano kiti rizikos veiksniai (kraujospūdis, gliukozė) didina bendrą širdies riziką?

*Tai nėra medicininė konsultacija. Dėl sprendimų dėl sveikatos tarkitės su gydytoju.*