Vitaminas A (retinolis): ką rodo kraujo tyrimas

Kas yra vitaminas A

Vitaminas A, dar vadinamas retinoliu, yra riebaluose tirpus vitaminas, atliekantis svarbų vaidmenį regėjimui, imuninei sistemai ir odos sveikatai. Organizmas negamina vitamino A pats — jį gauname su maistu: gyvūninės kilmės produktuose (kepenys, pieno produktai, kiaušiniai) randamas retinolis, o augalinės kilmės maiste (morkos, moliūgai, špinatai) — beta karotinas, kurį organizmas paverčia retinoliu.

Kraujo tyrime matuojamas retinolis serume parodo, kiek vitamino A šiuo metu cirkuliuoja kraujyje. Tai padeda įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai šio vitamino.

Referencinės normos

Įprastinės vitamino A (retinolio) normos kraujyje yra 30–80 µg/dL. Laboratorijų normos gali šiek tiek skirtis, todėl visada palyginkite savo rezultatą su konkrečios laboratorijos nurodytomis ribomis.

Reikšmės žemiau 30 µg/dL rodo galimą trūkumą, o aukščiau 80 µg/dL gali rodyti perteklių arba sukaupimą. Verta žinoti, kad vitaminas A kaupiasi kepenyse, todėl net normalus kraujo lygis ne visada atspindi bendrą organizmo atsargą.

Kodėl vitaminas A gali būti padidėjęs

Padidėjęs vitamino A lygis kraujyje dažniausiai susijęs su per dideliu papildų vartojimu. Kadangi vitaminas A yra riebaluose tirpus, organizmas negali lengvai jo pašalinti, ir perteklius kaupiasi kepenyse. Ilgalaikis perteklius gali sukelti hipervitaminozę A.

Kitos galimos priežastys: kepenų ligos, kurios sutrikdo vitamino A metabolizmą ir sandėliavimą, inkstų nepakankamumas arba ypač didelis riebaluose tirpių vitaminų vartojimas su maistu (pvz., dažnas kepenų valgymas).

Retais atvejais padidėjęs lygis gali būti susijęs su tam tikrais vaistais, turinčiais retinoidų (naudojamų odos ligoms gydyti).

Kodėl vitaminas A gali būti sumažėjęs

Dažniausia žemo vitamino A priežastis yra nepakankama mityba — per mažai gyvūninių produktų ar spalvingų daržovių ir vaisių. Tai ypač aktualu ribotą dietą besilaikantiems žmonėms.

Kitos priežastys: riebalų malabsorbcija (celiakija, Krono liga, kasos nepakankamumas), nes vitaminui A įsisavinti reikia riebalų. Kepenų ligos taip pat gali sutrikdyti vitamino A sandėliavimą. Cinko trūkumas gali apsunkinti vitamino A transportą kraujyje. Alkoholio vartojimas ilgainiui mažina vitamino A atsargas kepenyse.

Ką daryti toliau

Jei vitamino A lygis nukrypęs nuo normos, pirmiausia aptarkite rezultatą su gydytoju. Nesiimkite savarankiškai papildų — vitamino A perteklius gali būti kenksmingas.

Jei lygis žemas, gydytojas gali rekomenduoti peržiūrėti mitybą ir įtraukti daugiau vitamino A turinčių produktų: kepenų, morkų, saldžiųjų bulvių, špinatų, mangų. Taip pat gali būti tikrinama, ar nėra malabsorbcijos požymių.

Jei lygis aukštas, svarbu peržiūrėti vartojamus papildus ir mitybą. Gydytojas gali papildomai įvertinti kepenų funkciją.

Stebėjimas laikui bėgant

Vitaminas A paprastai netiriamas rutiniškai — dažniausiai užsakomas esant konkrečiam įtarimui (odos problemos, regėjimo sutrikimai, malabsorbcija). Jei buvo nustatytas nukrypimas, pakartotinis tyrimas prasminga po 2–3 mėnesių, kai pakoreguota mityba ar papildai.

Stebint laikui bėgant, svarbūs ir kiti susiję rodikliai: cinkas (reikalingas vitamino A transportui), kepenų fermentai (ALT, AST), riebalų apykaitos rodikliai.

Klausimai gydytojui

1. Ar mano vitamino A lygis rodo trūkumą ar perteklių, ir kokia galima priežastis? 2. Ar reikėtų tikrinti riebalų malabsorbciją arba kepenų funkciją? 3. Ar mano dabartiniai papildai gali veikti vitamino A lygį? 4. Kokius mitybos pakeitimus rekomenduotumėte? 5. Ar reikėtų papildomai tikrinti cinko ir vitamino E lygius?