Onkologinė prevencija: ką parodo kraujo tyrimai

Kodėl kraujo tyrimai svarbūs onkologinėje prevencijoje

Vėžys dažnai vystosi tyliai, be ryškių simptomų. Reguliarūs kraujo tyrimai gali padėti pastebėti ankstyvus pokyčius, kurie paskatins išsamesnį tyrimą. Tačiau svarbu suprasti pagrindinį principą: kraujo tyrimas vienas pats neveda prie vėžio diagnozės. Jis gali sukelti pagrįstą klinikinį įtarimą, tačiau galutinę diagnozę nustato gydytojas, remdamasis visu pokyčių vaizdu, vaizdine diagnostika ir, prireikus, biopsija (Šaltinis — PMID 30285084).

Bendras kraujo tyrimas: subtilūs signalas

Bendras kraujo tyrimas (BKT) — vienas dažniausiai atliekamų tyrimų — gali atskleisti keletą su onkologinėmis ligomis susijusių pokyčių.

Anemija. Lėtinė, nepaaiškinamos priežasties anemija — sumažėjęs hemoglobino kiekis — gali lydėti žarnyno, skrandžio ar kitus virškinimo trakto navikus, ypač kai vyksta lėtinis kraujavimas. Anemija pati savaime yra nespecifinis požymis, turintis dešimtis priežasčių, tačiau jos derinys su kitais rodikliais gali tapti tema pokalbiui su gydytoju.

Leukocitų skaičiaus pokyčiai. Labai aukštas arba neįprastai žemas baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) skaičius, ypač su pakitusia leukocitų formule, kartais siejamas su kraujo sistemos onkologinėmis ligomis — leukemija ar limfoma. Vis dėlto leukocitų padidėjimas daug dažniau rodo infekciją ar uždegimą nei onkologinę ligą.

Trombocitai. Tiek reikšmingas trombocitų sumažėjimas, tiek padidėjimas gali būti susijęs su tam tikromis hematologinėmis ligomis. Šis rodiklis vertinamas kompleksiškai su kitais tyrimo duomenimis.

PSA — prostatos specifinis antigenas

PSA yra vienas labiausiai žinomų su onkologine prevencija siejamų žymenų. Vyrams, ypač po 50 metų arba turintiems šeiminę prostatos vėžio riziką, PSA tyrimas gali būti atliekamas kaip skreening'o dalis.

Svarbu žinoti, kad PSA padidėjimas nereiškia vėžio diagnozės — jis gali kilti ir dėl gerybinės prostatos hiperplazijos, prostatito ar net fizinės veiklos. Kita vertus, normalus PSA negarantuoja, kad prostatos vėžio nėra. Todėl PSA rezultatai visada aptariami su gydytoju, įvertinant amžių, PSA kitimo dinamiką ir kitus veiksnius (Šaltinis — PMID 29801017).

LDH — nespecifinis, bet informatyvus

Laktato dehidrogenazė (LDH) yra fermentas, randamas daugelyje kūno audinių. Padidėjęs jo kiekis gali reikšti ląstelių pažeidimą ar spartų dalijimąsi — būdingas tam tikroms limfomoms, leukemijoms ir kitiems piktybiniams procesams. Tačiau LDH kyla ir dėl kepenų ligų, raumenų pažeidimų, infarktų bei kitų neoplastinių būklių. Dėl šios priežasties LDH vertinamas tik kontekste su klinikiniu vaizdu.

Kalcis

Hiperkalcemija — padidėjęs kalcio kiekis kraujyje — gali būti paraneoplastinio sindromo požymis, dažniau siejamas su plaučių, krūties, inkstų vėžiu bei mieloma. Mechanizmas susijęs su naviko išskiriamomis medžiagomis, stimuliuojančiomis kaulų rezorbciją. Šiek tiek padidėjęs kalcis dažniau rodo hiperparatiroidizmą, tačiau ryškesnė hiperkalcemija be aiškios priežasties tampa tema pokalbiui su gydytoju.

Kepenų fermentai

ALT ir AST — kepenų ląstelių fermentai — padidėja, kai kepenų audinys pažeidžiamas. Pirminis kepenų vėžys arba metastazės kepenyse gali sukelti šių fermentų augimą, tačiau daug dažnesnis jų kilimo pagrindas yra riebalinė kepenų liga, alkoholis, vaistai ar virusiniai hepatitai. Šių fermentų reikšmė onkologinės prevencijos kontekste — kaip vieno iš kelių vertintų rodiklių, o ne kaip savarankiško naviko žymens.

Audinių navikų žymenys: didelės galimybės ir aiškios ribos

Ka CA-125, AFP, CEA, beta-HCG ir panašūs navikų žymenys? Jie pasirodo daugelyje laboratorijų sąraše, tačiau jų naudojimas netiksliniam visiems gyventojams skirtam skreening'ui nėra rekomenduojamas dėl žemos specifiškumo. Šie žymenys svarbūs jau diagnozuotos ligos stebėjimui ar konkrečios rizikos grupės patikrinimui, tačiau pavienio žymens padidėjimas sveikam žmogui sukelia daug klaidingai teigiamų rezultatų ir nereikalingą nerimą (Šaltinis — PMID 30285084).

Ką daryti su gautais rezultatais

Jei tyrimo rezultatai pateko į pilką zoną — šiek tiek nukrypo nuo normos ribų — nekurkite scenarijų ir neskaitykite internetinių šaltinių su ligos pavadinimais. Vienas nukrypimu nuo normos paprastai neturi diagnostinės reikšmės. Kreipkitės į gydytoją, kuris įvertins visą klinikinį vaizdą, galbūt pasiūlys pakartoti tyrimą ar atlikti papildomus.

Reguliari profilaktinė kraujo tyrimų programa — kartu su gyvenimo būdo pokyčiais, rekomenduojamomis skiepijimosi programomis ir vaizdine diagnostika pagal amžių — sudaro šiuolaikinės onkologinės prevencijos pagrindą. Kraujo tyrimai yra vertinga, bet tik viena iš šio prevencinio tinklo dalių.