Bazofilai (BASO%): ką rodo procentinė dalis

Kas yra bazofilai (BASO%)

Bazofilai yra mažiausia baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) grupė. Jie sudaro mažiau nei 2 % visų leukocitų ir yra įgimtosios imuninės sistemos dalis. Bazofilai išskiria histaminą, kuris sukelia alergines reakcijas – nosies užgulimą, niežulį, patinimą. Jie taip pat dalyvauja uždegimo procesuose ir padeda reguliuoti imuninį atsaką. BASO% rodo bazofilų dalį tarp visų leukocitų.

Rodiklis nustatomas atliekant bendrąjį kraujo tyrimą su leukocitų formule.

Referencinės normos

Suaugusiųjų bazofilų procentinė dalis paprastai yra nuo 0 iki 2 % visų leukocitų. Daugelio sveikų žmonių rezultatas yra 0–1 %. Kadangi bazofilų kraujyje yra labai nedaug, net vienos ląstelės pokytis gali pakeisti procentinį rezultatą. Todėl šį rodiklį svarbu vertinti kartu su absoliučiu skaičiumi (BASO#).

Kodėl bazofilai gali būti padidėję

Bazofilija (padidėjęs bazofilų kiekis) yra reta, bet gali būti susijusi su keliais procesais. Alerginės ligos – astma, dilgėlinė, atopinis dermatitas – kartais lydi nedidelė bazofilija. Lėtinės uždegiminės ligos, tokios kaip opinis kolitas ar reumatoidinis artritas, taip pat gali turėti įtakos.

Skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) yra viena iš žinomų priežasčių, kodėl bazofilai gali būti šiek tiek padidėję. Geležies trūkumo anemija retkarčiais siejama su bazofilija. Mieloproliferacinės ligos (pvz., lėtinė mieloidinė leukemija) gali sukelti reikšmingą ir nuolatinį bazofilų padidėjimą – tokiu atveju paprastai keičiasi ir kiti kraujo rodikliai.

Kodėl bazofilai gali būti sumažėję

Sumažėjęs bazofilų procentas dažniausiai nėra kliniškai reikšmingas, nes normalus kiekis jau artimas nuliui. Gliukokortikoidų (pvz., prednizolono) vartojimas, ūminės infekcijos, didelis fizinis ar emocinis stresas gali dar labiau sumažinti bazofilų kiekį. Nėštumo metu bazofilų dalis taip pat gali sumažėti.

Jei kiti kraujo rodikliai yra normos ribose, žemas BASO% paprastai nereiškia problemos.

Ką daryti gavus rezultatą

Pavienio BASO% nukrypimo pakanka, kad gydytojas atkreiptų dėmesį, bet ne kad diagnozuotų ligą. Gydytojas vertins visą leukocitų formulę – neutrofilus, limfocitus, monocitus ir eozinofilius – kartu su klinikiniais simptomais. Jei bazofilija kartojasi, gali būti skiriami papildomi tyrimai: skydliaukės hormonai, geležies rodikliai arba hematologinė konsultacija.

Palaikyti imuninę sveikatą padeda subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis.

Stebėjimas laikui bėgant

Bazofilų kiekis yra labai mažas, todėl svyravimai tarp tyrimų yra normalūs ir ne visada reiškia pokytį. Tendencija per kelis tyrimus yra informatyvesnė nei vienas rezultatas. Jei turite žinomą alerginę ligą ar skydliaukės problemą, gydytojas gali rekomenduoti stebėti ir šį rodiklį.

Klausimai gydytojui

1. Ar mano bazofilų procentas yra kliniškai reikšmingas, atsižvelgiant į absoliutų skaičių? 2. Ar verta tikrinti skydliaukės funkciją arba geležies rodiklius? 3. Ar tai gali būti susiję su mano alergijomis? 4. Ar reikėtų pakartoti tyrimą, kad pamatytume tendenciją?

*Tai nėra medicininė konsultacija. Dėl sprendimų dėl sveikatos tarkitės su gydytoju.*