Diastolinis kraujospudis ryte: gidas

Kas yra diastolinis kraujospūdis

Kraujospūdis išreiškiamas dviem skaičiais, pvz., 120/80 mmHg. Viršutinis skaičius — sistolinis — parodo spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Apatinis skaičius — diastolinis — parodo spaudimą arterijose širdies atsipalaidavimo fazėje, tarp dūžių, kai širdis pripildoma kraujo iš naujo.

Diastolinis spaudimas atspindi kraujagyslių elastingumą ir periferinę kraujagyslių varžą. Jauniems žmonėms padidėjęs diastolinis spaudimas kartais pasitaiko dažniau nei sistolinis — ypač vyrams iki 50 metų. Tuo tarpu vyresniems žmonėms, kai arterijos tampa standesnės, dažniau padidėja sistolinis spaudimas.

Ryto diastolinis spaudimas matuojamas tuoj po kėlimosi, prieš kavą ar vaistus, ramiai sėdint, po 5 min. ramybės. Ryte organizmas natūraliai padidina kraujospūdį pasiruošdamas aktyviai dienai — tai vadinama ryto hipertenzijos banga (morning surge). Namų matavimas ryte yra ypač informatyvus, nes atskleidžia tikrąjį spaudimą be „baltojo chalato efekto", kuris pastebimas klinikoje.

Referencinės normos

Diastolinio kraujospūdžio norma: 60–84 mmHg. Optimalus intervalas: 60–79 mmHg.

• Žemiau 60 mmHg — žemas (hipotenzija), gali sukelti galvos svaigimą
• 60–79 mmHg — optimalus
• 80–84 mmHg — aukštesnis normalus, stebėjimas rekomenduojamas
• 85–89 mmHg — aukštas normalus (prehipertenzija pagal kai kurias gaires)
• 90 mmHg ir daugiau — padidėjęs, rekomenduojama gydytojo konsultacija

Svarbu: namų matavimų normos yra šiek tiek žemesnės nei klinikiniai rodikliai. Rekomenduojama paimti dviejų matavimų vidurkį su 1 min. intervalu, atlikti iš abiejų rankų bent kartą ir naudoti tikslintą riešo ar peties matavimo prietaisą.

Kodėl diastolinis spaudimas ryte gali būti padidėjęs

Padidėjęs ryto diastolinis spaudimas gali turėti kelias priežastis, kurias verta aptarti su gydytoju:

Esminė (pirminė) hipertenzija. Dažniausia priežastis — lėtinis kraujospūdžio padidėjimas be vienos aiškios organinės priežasties. Susijęs su amžiumi, genetiniu polinkiu, per dideliu druskos vartojimu, nutukimu ir sėsliu gyvenimo būdu.

Nepakankamas ar neteisingai paskirstytas vaistų poveikis. Jei vartojate antihipertenziniai vaistus, bet ryto spaudimas vis tiek aukštas, tai gali rodyti, kad vaisto dozė ar vartojimo laikas neatitinka jūsų spaudimo profilio.

Miego apnėja. Nakties kvėpavimo sustojimas sukelia pasikartojančias streso reakcijas, kurios pakelia kraujospūdį ir po pabudimo. Miego apnėja yra svarbi antrinės hipertenzijos priežastis.

Streso atsakas ryte. Skubotas pabudimas, ryto nerimas ir stimuliuojančios medžiagos (kava, energiniai gėrimai) gali laikinai pakelti diastolini spaudimą.

Antrinė hipertenzija. Inkstų ligos, hiperaldosteronizmas, skydliaukės sutrikimai — rečiau, bet galimos priežastys, kurias gydytojas įvertina esant atsparioms hipertenzijos formoms.

Kodėl diastolinis spaudimas ryte gali būti sumažėjęs

Žemas ryto diastolinis spaudimas (< 60 mmHg) gali turėti šias priežastis:

Dehidratacija. Nakties metu prarandame skysčius — nepakankamas gėrimas ar karštis gali sumažinti spaudimą ryte.

Per stiprus antihipertenzinių vaistų poveikis. Jei vaistas per stiprus ar neproporcingai veikia diastolini spaudimą, gydytojas gali svarstyti dozės ar preparato keitimą.

Autonominės nervų sistemos disfunkcija. Kai kraujagyslių tonuso reguliacija sutrinka, gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija — spaudimas krinta keičiantis kūno padėčiai.

Širdies nepakankamumas ar ryškiai sumažėjusi širdies funkcija. Rečiau pasitaikanti priežastis, tačiau labai žemas diastolinis spaudimas (< 50 mmHg) kartu su simptomais reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.

Ką daryti toliau

Jei ryto diastolinis spaudimas reguliariai viršija 85 mmHg arba nukrenta žemiau 60 mmHg su simptomais, aptarkite su gydytoju. Rekomenduojama vesti namų spaudimo dienoraštį — matuokite kiekvieną rytą tuo pačiu metu, ta pačia pozicija, fiksuokite dvi reikšmes ir pulsą.

Pagrindiniai gyvenimo būdo veiksniai, palaikantys normalų spaudimą: druskos apribojimas (iki 5 g per dieną), reguliarus vidutinio intensyvumo aerobinis aktyvumas (30 min. daugumos dienų), sveiko svorio palaikymas, alkoholio saikingumas ir pakankamas miegas. Miegant mažiau nei 6 val. kraujospūdis per dieną gali būti vidutiniškai aukštesnis.

Stebėjimas laikui bėgant

Savaitės vidurkis yra informatyvesnis nei vienas matavimas, todėl rekomenduojama matuoti kasdien bent 7–14 dienų prieš vizitą pas gydytoją. Kartu naudinga stebėti: sistolinis spaudimas, pulsas, svorio pokyčiai. Jei vartojate vaistus, gydytojas dažnai prašys pateikti savaitinį žurnalą siekiant įvertinti gydymo veiksmingumą.

Svarbu pažymėti, kad ryto ir vakaro spaudimo matavimų palyginimas suteikia papildomos informacijos — normaliai vakaro spaudimas būna šiek tiek žemesnis nei ryto.

Klausimai gydytojui

1. Ar mano ryto diastolinio spaudimo lygis reikalauja gydymo ar tik stebėjimo? 2. Ar namų matavimų reikšmės skiriasi nuo klinikinių ir ką tas skirtumas reiškia? 3. Ar mano miego kokybė ar naktinis kvėpavimas gali turėti įtakos ryto spaudimui? 4. Kokiame diastolinio spaudimo lygyje rekomenduotumėte pradėti ar keisti gydymą? 5. Ar reikia tirti inkstų funkciją ar kitus rodiklius, ieškant antrinės hipertenzijos priežasties?