Vakarinis sistolinis kraujospudis: gidas

Kas yra vakarinis sistolinis kraujospūdis

Sistolinis kraujospūdis — tai viršutinis skaičius kraujospūdžio matavime, atspindintis spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į kraujagyslių sistemą. Jis matuojamas milimetrais gyvsidabrio (mmHg).

Vakarinis matavimas paprastai atliekamas 19–22 val., ramiai sėdint, po 5 min. poilsio. Idealiu atveju reikėtų palaukti bent 30 min. po valgio, fizinio aktyvumo ar emocinės įtampos. Rekomenduojama atlikti du matavimus su 1–2 min. intervalu ir fiksuoti vidurkį.

Sveikiems žmonėms vakaro sistolinis spaudimas paprastai yra šiek tiek žemesnis nei ryto — tai normali paros fiziologinė kreivė, atspindinti autonominės nervų sistemos reguliaciją. Jei vakarinis spaudimas išlieka aukštas arba netgi pakyla lyginant su rytiniu, tai vadinama neteisingas dipping (non-dipping) — ir tai yra rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Referencinės normos

Vakarinis sistolinis kraujospūdis: 90–129 mmHg. Optimalus: 90–119 mmHg.

• Žemiau 90 mmHg — žemas (hipotenzija), verta stebėti simptomus
• 90–119 mmHg — optimalus
• 120–129 mmHg — padidėjęs normalus, stebėjimas rekomenduojamas
• 130–139 mmHg — 1 laipsnio hipertenzija pagal daugelį šiuolaikinių gairių
• 140 mmHg ir daugiau — padidėjęs, reikalauja gydytojo dėmesio

Namų matavimų normos yra šiek tiek žemesnės nei klinikiniai. Rekomenduojama paimti dviejų matavimų vidurkį — pirmasis matavimas dažnai būna šiek tiek aukštesnis dėl susijaudinimo.

Kodėl vakarinis sistolinis spaudimas gali būti padidėjęs

Dienos stresas ir įtampa. Po intensyvios darbo dienos, emociškai sunkių pokalbių ar konfliktų kraujospūdis gali išlikti pakeltas. Kortizolis ir adrenalinas, išsiskiriantys streso metu, susiaurina kraujagysles.

Druskos perteklius vakarienėje. Druska sulaiko vandenį ir padidina kraujospūdį — šis poveikis gali būti pastebimas matuojant praėjus valandai po druskos turtingos vakarienės. Sūrūs užkandžiai, perdirbti mėsos gaminiai, konservai ir padažai dažnai turi daug paslėptos druskos.

Alkoholis. Nors alkoholis iš pradžių gali šiek tiek sumažinti spaudimą, vėliau (po 2–4 val.) jis dažnai pakyla. Reguliarus alkoholio vartojimas yra nepriklausomas hipertenzijos rizikos veiksnys.

Nepakankamas arba neteisingai paskirstytas antihipertenzinių vaistų poveikis. Jei vaistas vartojamas ryte, jo veikimo trukmė vakare gali susilpnėti, todėl spaudimas vakare grįžta aukštyn.

Miego apnėja ir autonominės nervų sistemos disfunkcija. Net dieną kraujospūdis gali būti aukštas vakare dėl naktinių sutrikimų, kurie sukelia lėtinę simpatinę aktyvaciją.

Lėtinis skausmas, uždegimas. Skausmo sindromas ar lėtinės uždegiminės ligos gali palaikyti simpatinę sistemą aktyvią ir kraujospūdį pakeltą.

Kodėl vakarinis sistolinis spaudimas gali būti sumažėjęs

Žemas vakarinis sistolinis spaudimas (< 90 mmHg) su simptomais reikalauja dėmesio:

Antihipertenziniai vaistai — per stiprus vakaro poveikis. Ypač jei vaistas vartojamas po pietų ar vakare, arba dozė per didelė atsižvelgiant į paciento kraujospūdžio profilį.

Dehidratacija. Nepakankamas skysčių vartojimas per dieną gali sumažinti kraujospūdį vakare. Vasarą ar po intensyvios fizinės veiklos šis efektas ryškesnis.

Ilgas fizinis aktyvumas per dieną. Po aktyvios dienos su daug ėjimo ar sporto spaudimas gali laikinai kristi vakare.

Autonominės disfunkcijos. Nervų sistemos sutrikimai, sutrikdantys kraujagyslių tonuso reguliaciją, gali sukelti pernelyg žemą spaudimą tam tikru paros metu.

Ką daryti toliau

Jei vakarinis sistolinis spaudimas reguliariai viršija 130 mmHg arba nukrenta žemiau 90 mmHg su simptomais (galvos svaigimas, alpimo jausmas), aptarkite su gydytoju.

Namų matavimo patarimai: matuokite vakare ir rytą, fiksuokite abi reikšmes kartu su pulsu ir data. Savaitės vidurkis yra daug patikimesnis nei vienas matavimas. Atkreipkite dėmesį, ar vakarinis spaudimas žemesnis nei rytinis — jei priešingai, tai verta paminėti gydytojui.

Vakarinio spaudimo valdymo patarimai: lengvas vakaras be intensyvių diskusijų ar ekranų prieš matavimą, maža druskos kiekio vakarienė, alkoholio vengimas, atsipalaidavimas (kvėpavimo pratimai, ramūs pasivaikščiojimai).

Stebėjimas laikui bėgant

Kraujospūdžio dienoraštis — vertingas įrankis tiek pacientui, tiek gydytojui. Rekomenduojama fiksuoti rytines ir vakarines reikšmes bent 7–14 dienų prieš vizitą. Idealioje situacijoje stebimas ir paros profilis — ar spaudimas vakare natūraliai mažėja (sveikų žmonių norma), ar išlieka aukštas ar netgi pakyla.

24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio monitoravimas (ABPM) leidžia automatiškai fiksuoti spaudimą kas 15–30 min. visą parą ir suteikia išsamiausią vaizdą apie paros kraujospūdžio profilį.

Klausimai gydytojui

1. Ar mano vakarinis sistolinis spaudimas reikalauja gydymo ar pakanka stebėjimo? 2. Ar mano vaistų vartojimo laikas optimizuotas atsižvelgiant į vakarines reikšmes? 3. Ar ryto ir vakaro spaudimo skirtumas yra normalus, ar yra non-dipping požymių? 4. Koks yra tikslingas spaudimo lygis man atsižvelgiant į amžių ir kitas sveikatos sąlygas? 5. Ar reikia 24 val. ambulatorinio kraujospūdžio monitoravimo papildomai informacijai?