Lėtinė inkstų liga: stebėjimas krauju

Inkstai filtruoja kraują, šalina atliekas ir reguliuoja elektrolitų balansą. Lėtinė inkstų liga (LIL) — tai laipsniškas inkstų funkcijos mažėjimas, kuris ilgą laiką gali neturėti jokių simptomų. Pasaulyje LIL turi apie 10 % suaugusiųjų, ir daugelis to nežino (Šaltinis — KDIGO, 2021). Kraujo tyrimai — pagrindinė ankstyvos diagnostikos priemonė.

eGFR: pagrindinis inkstų funkcijos matas

eGFR (apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis) — svarbiausias rodiklis. Jis apskaičiuojamas iš kreatinino arba cistatino C, atsižvelgiant į amžių ir lytį:

• >90 mL/min — normali funkcija.
• 60–89 — lengvai sumažėjusi (dažna su amžiumi, nebūtinai liga).
• 30–59 — vidutiniškai sumažėjusi. Reikia stebėjimo ir gydymo.
• 15–29 — stipriai sumažėjusi. Nefrologo priežiūra.
• <15 — inkstų nepakankamumas. Dializė arba transplantacija.

Kreatininas: patikimas, bet ne tobulas

Kreatininas (vyrams: 62–106 µmol/L, moterims: 44–80 µmol/L) — raumenų metabolizmo produktas, kurį šalina inkstai. Problema: kreatininas gali būti normalus, kol neprarasta ~50 % inkstų funkcijos (Šaltinis — JASN, 2012). Raumeningi žmonės natūraliai turi aukštesnį kreatininą, o senyvi žmonės su mažai raumenų — gali turėti klaidingai žemą.

Cistatinas C: jautresnis signalas

Cistatinas C — baltymas, kurio lygis nepriklauso nuo raumenų masės, amžiaus ar lyties tiek, kiek kreatininas (Šaltinis — Inker, 2019). Jis gali anksčiau pastebėti inkstų funkcijos mažėjimą, ypač:

• Senjorams su mažai raumenų masės.
• Sportininkams su dideliais raumenimis.
• Kai kreatininas „nesutampa” su klinikine situacija.

Elektrolitai: inkstų reguliavimo veidrodis

Kai inkstai silpnėja, elektrolitų balansas sutrinka:

• Kalis — pakyla, kai eGFR <30 (pavojinga širdžiai; norma: 3,5–5,1 mmol/L).
• Fosforas — pakyla, kai inkstai nebegali jo efektyviai šalinti. Aukštas fosforas skatina kraujagyslių kalcifikaciją.
• Kalcis — gali mažėti, nes inkstai nebegamina aktyvaus vitamino D.
• PTH — pakyla kompensuodamas žemą kalcį ir aukštą fosforą (antrinis hiperparatireoidizmas).

Hemoglobinas ir anemija

Inkstai gamina eritropoetiną (EPO) — hormoną, skatinantį raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Kai inkstų funkcija mažėja (eGFR <45), EPO gamyba sumažėja, ir atsiranda anemija. Hemoglobinas žemiau 120 g/L (moterims) ar 130 g/L (vyrams) kartu su sumažėjusiu eGFR — klasikinis LIL požymis.

BUN ir šlapalo rūgštis

BUN (kraujo šlapalas, 2,5–7,1 mmol/L) — dar vienas inkstų žymuo. Jis kyla greičiau nei kreatininas dehidratacijos ar aukšto baltymo dietos metu. Šlapalo rūgštis — gali padidėti dėl sumažėjusio inkstų šalinimo ir pati prisidėti prie inkstų pažeidimo.

Praktinis stebėjimo planas

1. Kas metai — kreatininas + eGFR, jei esate >50 m., turite diabetą, hipertenziją ar šeiminę inkstų ligų istoriją. 2. Jei eGFR 30–59 — kas 3–6 mėn.: kreatininas, eGFR, kalis, fosforas, kalcis, PTH, hemoglobinas, albuminas. 3. Cistatinas C — jei kreatininas „nesutampa” (per žemas senjorui, per aukštas sportininkui). 4. Šlapimo tyrimas — albuminas šlapime (mikroalbuminūrija) gali rodyti ankstyvą inkstų pažeidimą net esant normaliam eGFR. 5. Kraujospūdis — <130/80 mmHg tikslas esant LIL.

Kada kreiptis nedelsiant

Jei pastebėjote stiprų tinimą (veidas, kojos), šlapime yra putų (baltymo požymis), ženkliai sumažėjo šlapimo kiekis, arba kalis viršija 5,5 mmol/L — kreipkitės nedelsiant. Aukštas kalis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Klausimai gydytojui

• Koks mano eGFR ir ką jis rodo apie inkstų funkciją?
• Ar turėčiau tikrinti cistatiną C tikslesniam vertinimui?
• Kokie mano elektrolių (kalis, fosforas, kalcis) lygiai ir ar jie normoje?
• Kaip dažnai turėčiau kartoti inkstų tyrimus?

*Tai nėra medicininė konsultacija. Dėl sprendimų dėl sveikatos tarkitės su gydytoju.*