Širdies priepuolis: ką rodo biomarkeriai

Širdies ir kraujagyslių ligos — pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje ir pasaulyje. Kraujo tyrimai atlieka dvejopą vaidmenį: ūminiai žymenys padeda diagnozuoti širdies priepuolį ar nepakankamumą, o prevenciniai — įvertinti ilgalaikę riziką ir imtis veiksmų iš anksto.

Troponinas T: širdies raumens „aliarmas”

Troponinas T (arba troponinas I) — pats jautriausias ir specifiškiausias širdies raumens pažeidimo žymuo (Šaltinis — ESC, 2018). Kai širdies raumenų ląstelės pažeidžiamos (pvz., infarkto metu), troponinas patenka į kraują. Naujosios kartos didelio jautrumo (hs) troponino testai aptinka net minimalų pažeidimą:

• Normali reikšmė: <14 ng/L (hs-troponinas T).
• Pakyla per 3–6 valandas po pažeidimo, pasiekia piką per 12–24 val.
• Gali pakylti ir dėl kitų priežasčių: miokardito, plaučių embolijos, sunkios infekcijos, intensyvios fizinės veiklos.

NT-proBNP: širdies perkrovos žymuo

NT-proBNP išsiskiria iš širdies sienelių, kai jos per daug tempiamos. Tai pagrindinė priemonė širdies nepakankamumui diagnozuoti ir stebėti (Šaltinis — Ordu, 2015):

• <125 pg/mL (iki 75 m.) arba <450 pg/mL (virš 75 m.) — širdies nepakankamumas mažai tikėtinas.
• Aukštas lygis gali rodyti: širdies nepakankamumą, prieširdžių virpėjimą, plaučių hipertenziją.
• Stebint gydymą, NT-proBNP mažėjimas rodo, kad širdies perkrova mažėja.

CK: ne tik širdis

Kreatinkinazė (CK) — raumenų pažeidimo žymuo. Svarbu žinoti: CK pakyla ir po intensyvių treniruočių, raumenų traumų, statinų vartojimo. CK-MB frakcija specifiškesnė širdžiai, bet šiandien troponinas beveik visiškai pakeitė CK-MB diagnostikoje.

D-dimeris: trombozės žymuo

D-dimeris rodo kraujo krešulių irimą. Naudojamas plaučių embolijos ir giluminės venų trombozės diagnostikoje. Normalus D-dimeris (<500 ng/mL) beveik atmeta trombozę, bet padidėjęs nėra specifiškas — gali kilti nuo infekcijos, chirurgijos, nėštumo ar amžiaus.

Prevenciniai žymenys: neleisk priepuoliui įvykti

Ilgalaikė širdies rizika vertinama kitais rodikliais:

• LDL cholesterolis ir ApoB — pagrindiniai aterosklerozės variklis. ApoB tiksliau atspindi aterogeninių dalelių skaičių nei LDL vienas.
• Lp(a) — genetiškai nulemtas rizikos veiksnys. Jei Lp(a) viršija 50 nmol/L (arba 30 mg/dL), širdies rizika didėja nepriklausomai nuo kitų veiksnių (Šaltinis — EAS, 2020). Vertinti pakanka vieną kartą gyvenime.
• hs-CRP — lėtinio uždegimo žymuo. Virš 2 mg/L kartu su kitais rizikos veiksniais rodo padidėjusią kardiovaskulinę riziką.

Praktinis planas

1. Prevencija — kas 2–5 metus tikrinti lipidų profilį (LDL, HDL, trigliceridai), ApoB, hs-CRP. Lp(a) — bent kartą. 2. Jei yra rizikos veiksnių (diabetas, hipertenzija, rūkymas, šeiminė anamnezė) — tikrinti dažniau, aptarti su gydytoju. 3. Neignoruoti simptomų — krūtinės skausmas, dusulys, skausmas žandikaulyje ar rankoje — tai skubios pagalbos situacija. 4. Gyvenimo būdas — nerūkyti, judėti 150+ min./sav., riboti sočiuosius riebalus, kontroliuoti kraujospūdį.

Kada kreiptis nedelsiant

Krūtinės skausmas (ypač spaudžiantis, plintantis į ranką ar žandikaulį), dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas — skambinkite 112. Širdies priepuolio metu kiekviena minutė svarbi.

Klausimai gydytojui

• Ar mano LDL, ApoB ir Lp(a) rodo padidėjusią širdies riziką?
• Ar turėčiau tikrinti hs-CRP kaip papildomą rizikos veiksnį?
• Koks mano troponino T / NT-proBNP lygis ir ką jis rodo?
• Kaip dažnai turėčiau tikrinti širdies žymenis, turint mano rizikos profilį?

*Tai nėra medicininė konsultacija. Dėl sprendimų dėl sveikatos tarkitės su gydytoju.*