Kraujo krešėjimo sistema: fibrinogenas ir INR

Kai pjauname pirštą, kraujas greitai sustoja – tai natūrali organizmo apsauga. Šį procesą valdo sudėtinga krešėjimo sistema, kurioje dalyvauja daugybė baltymų. Trys svarbūs rodikliai – fibrinogenas, INR ir D-dimeras – padeda gydytojams įvertinti šios sistemos darbą.

Kaip veikia krešėjimas?

Krešėjimas vyksta kaskadiniu principu: vienas fermentas aktyvuoja kitą, ir taip grandinė baigiasi trombino susidarymu. Trombinas paverčia fibrinogeną į fibriną – baltymą, sudarantį kraujo krešulio tinklą. Trombocitai įstringa šiame tinkle ir krešulys tvirtas.

Fibrinogenas – krešulio statybinė medžiaga

Fibrinogenas – baltymas, kurį gamina kepenys. Jis yra „žaliava" krešulio susidarymui. Normali reikšmė: 2,0–4,0 g/l.

Padidėjęs fibrinogenas (>4,0 g/l) rodo:

• Ūminę fazinę reakciją – kūnas reaguoja į uždegimą, infekciją ar traumą
• Padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką (kartu su C reaktyviu baltymu)
• Nėštumą (fiziologiškai auga)

Sumažėjęs fibrinogenas (<2,0 g/l) gali rodyti:

• Sunkias kepenų ligas (kepenys negali gaminti fibrinogeno)
• Išplitusią intravaskulinę koaguliaciją (DIC) – pavojingą būklę, kai krešėjimo sistema išsenka
• Retą paveldimą ligą – afibrinogenemiją

INR – antikoaguliantų stebėjimo rodiklis

INR (International Normalized Ratio) – standartizuotas rodiklis, rodantis, kaip greitai kraujas krešta. Jis apskaičiuojamas iš protrombino laiko (PT).

Normali INR reikšmė sveikim žmonėm: 0,8–1,2.

INR naudojamas dviem tikslais: 1. Antikoaguliantų terapijos stebėjimui – žmonės, vartojantys varfariną (pvz., dėl prieširdžių virpėjimo ar dirbtinių širdies vožtuvų), turi palaikyti INR 2,0–3,0 (arba 2,5–3,5 – priklausomai nuo indikacijos) 2. Kepenų funkcijos vertinimui – kepenys gamina daugumą krešėjimo faktorių; esant sunkiai kepenų ligai INR pakyla

Jei INR >3,0 be terapinės priežasties – kraujavimo rizika padidėjusi. Jei INR <2,0 varfarino pacientui – trombozės rizika.

D-dimeras – krešulio skaidymosi žymuo

D-dimeras atsiranda, kai organizmas skaido susidariusius krešulius. Norma: <0,5 mg/l (arba <500 μg/l). Padidėjęs D-dimeras rodo, kad kažkur organizme formuojasi ir skaidosi krešuliai.

Svarbu: D-dimeras yra labai jautrus, bet mažai specifiškas rodiklis. Tai reiškia, kad neigiamas rezultatas beveik išskiria trombozę, bet teigiamas rezultatas nereiškia, kad trombozė tikrai yra – jis gali pakilti dėl:

• Infekcijos ar uždegimo
• Nėštumo
• Po operacijos
• Vyresnio amžiaus (vyresniems nei 50 m. naudojama amžiui koreguota norma: amžius × 0,01 mg/l)

Praktinis sąrašas: kas turi reguliariai tikrintis šiuos rodiklius?

1. Varfariną vartojantys pacientai – INR tikrina reguliariai (kas 4–8 savaites, kai dozė stabili) 2. Kepenų ligos pacientai – fibrinogenas ir INR rodo kepenų gebėjimą gaminti baltymus 3. Po operacijų ar ilgo gulėjimo – D-dimeras padeda įvertinti trombozės riziką 4. Įtariant plaučių emboliją ar giliųjų venų trombozę – D-dimeras yra pirminis filtravimo tyrimas 5. Nėštumo komplikacijų stebėjimui – fibrinogenas ir D-dimeras gali padėti anksti pastebėti problemas 6. DIC diagnozuoti – tikrinami visi trys rodikliai kartu su trombocitais

Kada reikia skubios pagalbos?

• Staigus kojų patinimas, skausmas, paraudimas – galima giliosios venos trombozė
• Dusulys, krūtinės skausmas, greitas pulsas – galima plaučių embolija
• Nevaldomą kraujavimą (iš nosies, žaizdų, vidaus) varfarino pacientui
• Blyški, šalta oda su dėmėmis – galimas šokas

Fibrinogenas, INR ir D-dimeras kartu sudaro svarbų trijulį vertinant krešėjimo sistemos sveikatą.